中文简体Putplasčio purkštuvai vaidina svarbų vaidmenį daugelyje sričių, tokių kaip valymas, dezinfekcija ir žemės ūkis. Pagrindinė jų funkcija – skystus ploviklius paversti putomis, kad būtų pasiektas efektyvesnis paviršiaus padengimas ir valymo efektas. Šiame procese purkštuko medžiagos pasirinkimas vaidina labai svarbų vaidmenį putplasčio kokybei, stabilumui ir tarnavimo laikui.
Cheminis medžiagų suderinamumas
Cheminis purkštukų medžiagų suderinamumas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, turinčių įtakos putplasčio kokybei. Dėl skirtingų ploviklių ir cheminių skysčių sudėties purkštukų medžiaga turi būti atspari šių cheminių medžiagų erozijai. Įprastos purkštukų medžiagos yra plastikai, tokie kaip polipropilenas ir polietilenas, metalinės medžiagos, tokios kaip nerūdijantis plienas ir aliuminio lydinys, ir kitos medžiagos, pvz., keramika.
Plastikiniai purkštukai: paprastai pasižymi geru atsparumu korozijai ir yra tinkami naudoti daugeliui ploviklių ir dezinfekavimo priemonių. Tačiau kai kurios stiprios rūgštys arba stiprios bazės gali sugadinti plastikines medžiagas, o tai turės įtakos purkštuko tarnavimo laikui ir putų kokybei.
Metaliniai purkštukai: Dėl puikaus atsparumo korozijai ir stiprumo nerūdijančio plieno purkštukai yra plačiai naudojami pramoniniam valymui. Tačiau metalinės medžiagos gali reaguoti su tam tikromis cheminėmis medžiagomis, todėl gali pablogėti putplasčio kokybė arba pažeisti purkštukai.
Keraminiai purkštukai: Keraminės medžiagos pasižymi itin dideliu atsparumu korozijai ir atsparumu dilimui, tinka aukštai temperatūrai ir aukšto slėgio aplinkai. Keraminiai purkštukai gali efektyviai išlaikyti putplasčio stabilumą, tačiau dėl jų trapumo ir lengvai lūžtančių, renkantis reikia būti atidiems.
Pasirinkus tinkamą purkštuko medžiagą galima ne tik pagerinti putų kokybę, bet ir prailginti purkštuvo tarnavimo laiką.
Fizikinės medžiagų savybės
Fizinės purkštukų medžiagų savybės, įskaitant tankį, stiprumą ir atsparumą temperatūrai, tiesiogiai veikia putų susidarymą ir kokybę. Įvairių medžiagų tankis ir stiprumas lemia purkštuko konstrukciją ir struktūrą, o tai turi įtakos skysčio tekėjimui ir putų susidarymui.
Tankis: Lengvesnės medžiagos (pvz., kai kurie plastikai) gali labiau deformuotis veikiant aukštam slėgiui, todėl purškimo kampas ir purkštuko srautas bus nestabilus, o tai turi įtakos putų kokybei. Santykinai kalbant, sunkesni metaliniai purkštukai gali išlaikyti stabilią formą esant aukštam slėgiui, kad būtų užtikrintas vienodas putų purškimas.
Stiprumas: purkštuko stiprumas yra tiesiogiai susijęs su jo veikimu esant aukštam slėgiui. Nepakankamo stiprumo medžiagos naudojimo metu gali sulūžti arba deformuotis, dėl to purškiamos netolygiai putos, o tai turi įtakos valymo efektui.
Atsparumas temperatūrai: esant aukštai temperatūrai, kai kurios plastikinės medžiagos gali suminkštėti arba deformuotis ir turėti įtakos purkštukų veikimui. Metalinės ir keraminės medžiagos paprastai turi atsparumą aukštai temperatūrai ir gali išlaikyti gerą našumą esant aukštai temperatūrai.
Purkštuko paviršiaus apdorojimas
Purkštuko paviršiaus apdorojimas taip pat turi didelę įtaką putų kokybei. Purkštuko lygumas, danga ir paviršiaus šiurkštumas turės įtakos skysčio tekėjimui ir putų susidarymui.
Lygumas: kuo lygesnis purkštuko paviršius, tuo skystis turės mažesnį pasipriešinimą tekėdamas, o tai padeda susidaryti tolygioms putoms. Lygus paviršius gali sumažinti skysčio sukibimą ir užsikimšimą, taip pagerindamas purškimo vienodumą ir stabilumą.
Danga: kai kuriuose purkštukuose gali būti naudojamos specialios dangos, siekiant pagerinti atsparumą korozijai ir atsparumą dilimui. Ši danga gali ne tik prailginti purkštuko tarnavimo laiką, bet ir tam tikru mastu pagerinti putų susidarymo efektyvumą.
